Stasinės dvaro įkūrimas ir raida iki 1918 m.

Istorinių duomenų apie šį nekilnojamojo kultūros paveldo objektą išlikę negausiai, nes pagrindinis dėmesys visada buvo skiriamas tų pačių šeimininkų- bajorų Kognovickių statytiems Lančiūnavos dvaro rūmams.

Kognovickių herbas Dąbrowa

Stasinės dvaras buvo Lančiūnavos dvaro palivarkas. XIX a. vid. egzistavo 2 dvarai su pavadinimu Lančiūnava. 1 Lančiūnava- Kognovickių, kitas Lančiūnavos arba Ginskiškių dvaras priklausė Montviloms, kurie dar 1845 m. jį nusipirko iš Konstancijos Mažeikienės ir 1853 m. pardavė Zigmantui Kognovickiui. Yra išlikę 2 dokumentai datuojami 1853 m. Viename jų rašoma, kad Zigmantas, Valerijono sūnus, Lančiūnavos dvarą su Ginskiškių arba Lančiūnavos bei Stekliakiškių palivarkais bei Rudžių ir Puplaukių kaimais, bendro ploto apie 1250 ha, įsigijo iš Aleksandro Montvilos. Tais pačiais 1853 m. pasidalinimo aktu Stanislovas, Zigmanto sūnus, Kognovickis įgijo Lančiūnavos dvarą ir dar virš 1000 ha. Tarp išlikusių įvairių kaimų ir palivarkų aplink Lančiūnavą pirkimo aktų (didinant Lančiūnavos dvaro turtą), Stasinės pavadinimas niekur neminimas, todėl galima teigti, kad palivarkas naujai įkurtas atskyrus nuo Lančiūnavos dvaro žemę ir pastačius naujus pastatus XIX a. antroje pusėje, kada čia apsigyveno Zigmantas Kognovickis.

1853 m. teisėti paveldėtojai Kauno miesto teisėjo, bajoro Valerijono, Juozo Kognovickio sūnūs- Jos imperatoriškosios didenybės didžiosios kunigaikštienės Olgos Nikolajevnos husarų pulko rotmistras Zigmantas ir kolegijos registratorius Vladislovas Kognovickiai draugiškai pasidalina paveldėtą tėvų Valerijono ir Karolinos Kognovickių turtą . Minimas Lančiūnavos dvaras, kurį tuo metu sudarė apie 1000 dešimtinių (virš 1000 ha) žemės ir 141 baudžiauninkas. Zigmantas Kognovickis perėmė Lančiūnavą su visais žmonėmis, derliumi, bravoru, baldais, puse judamo turto (gyvuliai, ekipažai ir t. t.).

1881 m. Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše, išvardinti Kognovickių giminės valdomi dvarai. Tarp kitų yra minima ir Zigmanto, Valerijono Kognovickio, atsargos rotmistro valdoma Lančiūnava pagal 1851 m. paveldėjimą. Stasinė kaip palivarkas arba ūkinis vienetas dar neminimas.

Stasinės dvaro pastatus statė ir joje gyveno Zigmantas Kognovickis. Apie 1896 m. Zigmantas Kognovickis mirė ir pagal įvesdinimo aktą Stasinės savininku tampa jo sūnus Stanislovas.

Stanisław Kognowicki ir jo žmona Zofia Dmochowska Kognowicka

1893 m. kariniame žemėlapyje pažymėta ir Stasinė. Palivarkas išsidėstęs prie apsodinto kelio į Lančiūnavą, 4 kelių kryžkelėje.

Stasinės dvaras nuo 1918 m.

1918 m. atkūrus Lietuvos Respubliką, numatyta išparceliuoti dvarus, paliekant 80 ha arba 150 ha normą, jei įrodys, jog bus pavyzdingai ūkininkaujama. Žemės reformos metu, 1931 m. Stanislovui Kognovickiui, Lančiūnavos dvaro savininkui, buvo palikta 150 ha žemės norma- kaip kultūriniam ūkiui.

Žemės reformos komisija, nusiųsta apžiūrėti Stanislovo Kognovickio dvarų, apie Stasinę parašė, kad Stasinės palivarke beveik visi pastatai mūriniai, vidutinio stovio, apie 2 dešimtines arba 2 ha užima sodas, dvare gyvena ir valdo pats šeimininkas, ariamos žemės apie 200 ha, dirbama 13 laukų sistema, ūkis gerai prižiūrimas.

XX a. 3- čio dešimtmečio Stasinės dvarvietės planas suteikia šiek tiek daugiau informacijos apie funkcinį išdėstymą- sodas buvo pietinėje pusėje už prūdų ir prieš rūmo fasadą, daržais užsodinta šiaurinėje dalyje ir rytinėje kelio pusėje tarp ūkinių pastatų.

Pagal vykdomos žemės reformos įstatymus, Stasinės palivarką buvo nutarta išparceliuoti, o pastatus pritaikyti pradžios mokyklai. Tačiau buvusiam savininkui Stanislovui prašant jam buvo palikta pramonės įmonė- vėjo malūnas su 6466 kv. m. derlingos ir nederlingos žemės. Malūnas stovėjo pietinėje dvarvietės dalyje, ūkinėje zonoje.

1920 m. buvo sudarytas Stasinės ir dalies Stebulių dvaro parceliacijos planas. Išparceliuota virš 366 ha žemės. Suformuoti 35 sklypai.

1920 metais parengtame plane 34 numeriu pažymėtas buvęs Stasinės dvaro centras, skirtas pradžios mokyklai įkurti- 1,6 ha dydžio. Šiame plane pažymėta trijų prūdų sistema su 2 tilteliais suformuota pietinėje dvarvietės pusėje. Raudona spalva pažymėti buvę dvaro rūmai, svirnas, kurį ruošėsi pritaikyti būsimai mokyklai- stovi statmenai į rūmą, šiauriau nuo jo. Dvarvietės reprezentacinę zoną, kurioje be rūmų stovėjo dar 6 pastatai iš rytinės pusės ribojo kelias į Lančiūnavą. Ūkinė zona, suformuota pietinėje dvarvietės dalyje- iš jos atskirtas malūnas. Likę ūkiniai statiniai išdėstyti rytinėje kelio pusėje. Toks dvarvietės formavimas atitinka klasikinį reprezentacinės ir ūkinės zonų išdėstymą.

1920 m. parengtas Stasinės dvaro sodybos parceliacijos planas

1931 m. Kėdainių apskrities II rajono pradžios mokyklų inspektorius pranešė, kodėl iki to laiko dar neatidaryta pradžios mokykla Stasinėje- nenuspręsta kokiame pastate įrengti mokyklą. Tačiau nuo 1930 m. Kėdainių valsčius įvedė privalomą pradinį mokslą, todėl atsirado poreikis ją atidaryti. Čia numatyta 4- 5 komplektų (klasių) mokykla. Buvo sudarytas planas ir brėžinys dvaro svirno pritaikymo mokyklai, tačiau jis neišlikęs. Rašte rašoma, kad mokyklai atiduodami 4 pastatai.

Svirnas mūrinis, geros būklės, buvo numatyta įrengti 4 komplektų Stasinės pradžios mokyklą.

Svirno pirminė vidaus planinė struktūra nebeatsekama, neaptikta jokių buvusios struktūros, manytina, tradiciškai formuotos iš medžio konstrukcijų, požymių. Buvusią trijų aukštų struktūrą liudija aptikti pirminių langelių angokraščiai ir numanomos buvusių perdangų vietos.

Virš rizalito rytiniame fasade buvęs pirminis trikampio formos frontonas su bokšteliais šonuose, užfiksuotas keliose istorinėse nuotraukose.

Šis frontonas stovėjęs bent iki 1951 m.

Pritaikant pastatą mokyklai pastato tūris nekito, tačiau visiškai buvo pakeista pastato vidaus planinė erdvinė struktūra. Architektūrinių natūros tyrimų metu paaiškėjo, jog rekonstrukcija, prasidėjusi 1930 m., vyko keliais etapais. Buvusiame trijų aukštų svirno pastato tūryje įrengiant dviejų aukštų mokyklą 1930 m. pradėtos mūryti vidinės pastato sienos bei įrengtos pietinės pastato pusės ir dalies rizalito esamos langų angos. Įrengta esama medinė stogo konstrukcija virš viso pastato, dvišlaitis stogas uždengtas skarda. Šiame laikotarpyje greičiausiai įrengta durų anga vakarinio fasado sienos centrinėje dalyje, vedanti iš lauko į rūsį, vėliau angokraščiai perdaryti.

Šiaurinė pastato dalis nebuvo baigta rekonstruoti.

Svirno rekonstrukcija po ilgos pertraukos atnaujinta ne anksčiau nei 1951 m., kuomet šiaurinėje pastato dalyje įrengtos esamos langų angos. Šių angų įrengimas derintas su perdangų šioje pastato dalyje įrengimo užbaigimu, taip užbaigiant dar iki II pasaulinio karo pradėtą rekonstrukciją.

Užmūrijus pirmines langų angas rustika fasaduose vietomis atkartota vėlyvu kitos sudėties ir atspalvio tinku.

Rytinio svirno fasado fragmentas apie 1951–1955 m.

1981 m. užfiksuotame svirno rytiniame fasade matyti, jog rizalito frontonas jau nuardytas ar nuiręs, stogas dar nebuvo uždengtas asbocemento lakštais, o kaminų mūras netinkuotas, tačiau jau įrengti esami rūsio langeliai.

Rytinio fasado fragmentas 1981 m.

Rytinis fasadas 1981 m.

Pietinis fasadas 1981 m.

Pietiniame fasade matyti dekoratyvinės tinku formuotos draperijos su kutais fragmentas, kuris greičiausiai rėmino įrašą ar buvo herbo dalis. Heraldikoje draperijos su kutais motyvas naudojamas tik kunigaikščių ir aukšto rango dvasininkų herbuose, todėl galima kelti hipotezę, kad fasade galėjo būti atvaizduotas Kazimiero Kognovickio (1746-1825 m.) herbas. Kazimieras Kognovickis, Jono Kognovickio ir Johanos Stankevičiūtės-Kognavickienės-Vendziagolskienės (Kazimiero Stankevičiaus duktės, paveldėjusios Lančiūnavos dvarą) sūnus, gimęs Lančiūnavos dvare, buvo jėzuitų vienuolis, rašė Sapiegų šeimos istoriją, dirbo vicerektoriumi Daugpilio akademijoje, vėliau Polocke ir Haliče. 1814 m. tapo Mogiliavo akademijos rektoriaus padėjėju. 1778 m. Kazimieras Kognovickis kartu su dar trimis broliais kurį laiką minimas kaip Lančiūnavos dvaro bendrasavininkas.

Tame pačiame pietiniame fasade viena virš kitos buvo dvejos svirno laikotarpio angos, naudotos grūdų ir kitokių krovinių užkėlimui. Anga, buvusi antro aukšto lygyje, fasado centre, vėliau užmūryta ir šioje vietoje atkartotas tinko rustų motyvas, o esanti pastogėje išliko iki mūsų dienų. Pastogėje matyti ir virš šios angos buvusi langelio su arkine sąrama anga, vėliau užmūryta, galėjusi būti naudota gervei iškišti.

Abiejų galinių, šiaurės ir pietų, svirno fasadų frontonų kompozicija ir elementai yra suformuoti statybos laikotarpyje. Mūrinėse pastogės sienose be minėtų durų angos ir langelio virš jos yra keturios pirminių langelių angos, keturios apvalios (su apvadais fasade) vėdinimo angelės.

Kalvė, kurioje buvo numatyta įrengti tvartą ir daržinėlę.

Kalvė 1981 m.

Kalvė pastatyta istorizmo maniera, naudojant plytų ir akmens mūro techniką. Neogotikiniai profiliuoti angokraščiai taikyti kartu su plytų stiliaus elementais ir dailiais akmens mūro plotais.

Vaisių sandėlis, arba ledainė, numatytas naudoti arba sandėliui, arba sargui arba pieninei.

Ledainė 1981 m.

1978 metų tyrimuose pastatas įvardijamas kaip ledainė. Kaip ir kalvė pastatyta istorizmo stiliuje, naudojant raudonų plytų ir tašytų akmenų techniką, stačiakampio plano. Fasadas rekonstruotas vietoje smailiaarkių įrengiant keturkampius langus ir pristačius betoninius laiptus.

Buvęs dvaro rūmas 1930 m. dar stovėjo, tačiau nuspręsta jį nugriauti, o geras plytas, koklius, medieną panaudoti vykdant svirno- mokyklos remontą. Nerasta jokių išlikusių nuotraukų, aprašymų, piešinių, planų vaizduojančių Stasinės dvaro rūmus.

Mokykla uždaryta 1992 metais.

Šiuo metu išlikę dvaro svirnas, kalvė, ledainė (vaisių sandėlis) ir malūno liekanos.

Aeronuotrauka 1944 08 27 ir situacija 2023m.